PASIVAIKŠČIOJIMAS. R. Walser (rež. R. Kazlas). Atsisveikinimo turas / PALANGA

Spektaklio režisierius Rolandas Kazlas: „Eureka! Radau! Štai autorius tikrai vertas dėmesio ir didžiausios pagarbos!“ – tokia buvo mano pirmoji reakcija susipažinus su Robertu Walseriu, šiuo išskirtinio talento ir nepaprasto likimo šveicarų rašytoju. O perskaitęs jo „Pasivaikščiojimą“, kurį puikiai į lietuvių kalbą išvertė Rūta Jonynaitė, supratau, jog tai tikras lobis ir dovana teatro scenai, aktoriams bei žiūrovams. Labai šviesus ir žaismingas, skaudus ir linksmas, laisvas ir išmintingas „walseriškas“ žvilgsnis ir žodis galbūt yra tai, ko labiausiai reikia šių dienų žmogui, o sykiu ir man pačiam, kaip aktoriui ir režisieriui. Kviečiu visus paskutinį kartą pasivaikščioti po „Pasivaikščiojimą“. „Pasivaikščiojimas“ – bene garsiausias šveicarų rašytojo Roberto Walserio apsakymas. Robertas Walseris, gimęs 1878 metais Bylyje, visą gyvenimą buvo perdėm jautrus žmogus, persekiojamas savų demonų. Jis mirė 1956-aisiais, ilgus dešimtmečius tyliai praleidęs psichiatrijos gydykloje, užmirštas žmonių ir literatūros pasaulio. Tik aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo iš naujo „atrastas“, nors jo labai išskirtine, poetiška proza buvo žavėjęsi jau Robertas Musilis, Franzas Kafka, Walteris Benjaminas ir Hermannas Hesse. „Pasivaikščiojimą“, pirmą kartą išspausdintą 1917 metais, šveicarų literatūros kritikas Eduardas Korrodis dar anuomet pasveikino kaip „linksmą mažą šedevrą: triūslaus dykinėtojo, paprastų žmonių vadinamo – poetu, apologiją“ – rašo apsakymo „Pasivaikščiojimas“ vertėja Rūta Jonynaitė. „Pasivaikščiojimo“ inscenizacijos autorius, režisierius ir vaikštinėtojas – Rolandas Kazlas. Dar du vaikštinėtojai – Audronis Rūkas ir Dainius Tarutis. Scenografė ir kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė.